- vilionė
- viliõnė sf. (2) K, LsB390, Rtr, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; L, L18, A.Baran 1. viliojimas, potraukis: Kadaise iš jų (akių) tryško gyvybė, gundanti pašaipa ir gyvenimo džiaugsmo vilionė V.Aln. Svajonių pasaulyje buvo tik vienos vilionės, vieni džiaugsmai sp. Kas iš mūsų nebuvo jaunas ir kas nepasidavė vilionėms rš. Šie vargšai žmonės pasidavė vilionei pamatyti kai ką nauja rš. Negalėsime aplenkti tokių vilionių TS1902,12b. Tai tik vilionė, iš kurios dideli darbai niekados nepasirodo TS1903,1b. | Bet jei tu mažiau pavargęs, tada ir miego vilionėms ne taip lengvai pasiduodi J.Paukš. Tegu nepabaigtos minties klaidi vilionė atves tave į mano tamsų rūmą V.Myk-Put. 2. meilinimasis: Tikt per jos dukters vilionę jos sūnus jąją pamilęs prš. Bet varnas, būdamas paikas ir išdidus, vis neatsiliepė į patelės viliones P.Cvir. 3. Krš gundymas: Da jų ir tep atsimušt negali, o tę kokių viliõnių, da ką Graž. Gegužės pavadinimą davė dar senovės romėnai vilionių deivės Majos garbei rš. Tai tau, Petreli, už mergos vilionę duosiu pirštines KlvD41. 4. Sut, KI230, ŠT268 klasta, apgaulė. 5. masinimas: Į tokias viliones [dūdele] vilkai atsišaukdavo, o medžiotojai, žinodami jų laikymosi vietas, juos apsupdavo rš. 6. L42, NdŽ viliojamasis objektas, jaukas, masalas. 7. toks žaidimas: Vaikai, einam vilionè! Alk.
Dictionary of the Lithuanian Language.